Skrydis oro balionu vidutiniškai trunka apie valandą (tikslus skrydžio laikas priklauso nuo oro sąlygų ir reljefo, virš kurio vyksta skrydis), o visas procesas su pasiruošimu, pakilimu, skrydžiu, nusileidimu, susipakavimu ir grįžimu gali užtrukti tris ir daugiau valandų (mažiausiai pusvalandis iki skrydžio – pasiruošimas keleiviams, mažiausiai para iki skrydžio - pilotams). Dažniausiai oro baliono komandą sudaro pilotas, žemės komandos vadovas ir jo pagalbininkas (kartais keli), ir nuo keleivių pagalbos labai priklauso kaip greitai vyksta pasiruošimas ir oro baliono supakavimas po skrydžio. Todėl pilotai yra ypatingai dėkingi entuziastingiems, savanoriškai padedantiems pakuoti oro balioną, keleiviams.

Oro balionui nuskristi vieną valandą prireiks nuo šimto iki trijų šimtų litrų dujų (priklauso nuo oro baliono dydžio). Oro balionai valdomi dviem prietaisais: degikliais ir vožtuvu: degikliais oras kaitinamas ir oro balionas kyla, o atidarius vožtuvą, karštas oras išleidžiamas ir balionas ima leistis. Oro balionas per valandą nuskrenda apie dešimt – dvidešimt kilometrų (priklauso nuo vėjo stiprumo) ir visada skrenda tik ten, kur pučia vėjas (t.y. pavėjui; ir jo greitis priklauso nuo vėjo greičio). Todėl įprastai, skrendant viename aukštyje, oro baliono krepšyje esantys keleiviai vėjo fiziškai nejaučia. Vasarą vidudienį oro balionai įprastai neskraido, nes Saulė, nevienodai kaitindama Žemės paviršių, suformuoja vertikaliąsias oro sroves (termikus). Skrydis oro balionu įprastai organizuojamas jau prieš saulėlydį, kai vėjo gūsiai ne tokie pavojingi oro balionui ir kai vertikalios oro srovės nurimsta. Taip pat skristi galima ir Saulei patekant, (kol Saulė dar ne itin aktyviai kaitina Žemės paviršių), tačiau reikia keltis dar prieš saulėtekį, o tai – vasaros metu – gali būti ir 4 val. ryto! Tikslus pakilimo laikas ir vieta dažniausiai suderinama tik likus kelioms valandoms iki skrydžio (tuomet tiksliausiai galima numatyti starto galimybę ir vietą) dėl orų sąlygų ir aviaciją kontroliuojančių institucijų leidimų. Tačiau būna ir tokių atvejų, kad jau atvykus į pakilimo vietą, skrydį tenka atšaukti dėl staiga susiformavusių audros debesų (cumulonimbus), kadangi pralaukti kol baigsis audra oro balionas dažniausiai neturi galimybių – po saulėlydžio skrydžiai oro balionais įprastai nevykdomi.
Oro balionas gali pakilti į daugiau nei 10 km aukštį, tačiau 3 km aukštyje žmogui jau trūksta deguonies, todėl oro balionais dažniausiai skraidoma sąlyginai neaukštai – iki kilometro. Tokiame aukštyje oro temperatūra nedaug kuo skiriasi nuo antžeminės (tik keliais laipsniais žemesnė), dėl to ypatingos aprangos ir pasiruošimo ši pramoga nereikalauja. Skrydis oro balionu prilyginamas įprastoms sporto šakoms ir reikalauja iš keleivių minimalaus fizinio pasirengimo. Balionai ir kyla, ir leidžiasi žymiai lėčiau nei lėktuvai, todėl nevisiems malonių pojūčių, kurie patiriami lėktuve, čia nebūna. Kita vertus, jei turite problemų su sveikata, rekomenduojame prieš skrendant oro balionu pasitarti su savo šeimos daktaru.
Kadangi meteorologinė situacija nuolat keičiasi, neįmanoma tiksliai suplanuoti nusileidimo vietos. Oro baliono skrydžio pradžia įprastai yra ne mažiau įspūdinga negu pats skrydis, todėl oro baliono kėlime dalyvauja ne tik abi (oro ir žemės) komandos, bet ir mielai prisijungia keleiviai.
Pats oro baliono kėlimo procesas įspūdingas dėl to, kad milžiniškas medžiagos gabalas, patiestas pievoje pavėjui, vėliau pučiamas galingo ventiliatoriaus ir padedant piloto degiklių liepsnoms, pamažu tampa spalvingu oro baliono kupolu... Taigi, tiek kylant, tiek leidžiantis, gaivus vėjelis gali pastumdyti krepšį, todėl ir rekomenduojame keleiviams avėti uždarus batus, turėti galvos apdangalą, o rankinių, krepšių ir fotografavimo priemonių nelaikyti atvirose vietose (geriausia paslėpti po rūbais, o didesnius krepšius palikti žemėje). Pakilus, visi šie apribojimai tampa nebūtini ir keleiviai gali mėgautis skrydžiu ir vieni kitais...
Skrydžiui baigiantis, oro baliono pilotas radijo ryšio priemonėmis praneša žemės komandai kurioje vietoje planuoja tupdyti oro balioną. Nusileidus, atidaromas oro baliono vožtuvas, išleidžiamas karštas oras, supakuojamas kupolas, sudedama skrydžio įranga ir organizuojamos krikštynos... Rekomenduojame apsirengti įprastus laisvalaikio rūbus (venkite labai atvirų: uždaras drabužis apsaugo kūną ir nuo per didelio karščio, ir, žinoma, nuo šalčio), avėti uždarą žemakulnę avalynę, turėti galvos apdangalą ir, žinoma, fotografavimo priemonę.